Itališkas vytintas kumpis “Prosciutto di San Daniele” (be kaulų), vytintas 16 mėn.
Teigiama, kad “Prosciutto di San Daniele” gaminamas nuo keltų-romėnų laikų. Udine srityje esančiame San Daniele del Friuli kumpių gamybos buvo imtasi dėl vietovės klimato, ypač palankaus brandinti mėsai: šaltas vėjelis pučia iš Šiaurės, o karštas oras juda iš Adrijos jūros, susitikę ir susimaišę virš Tagliamento upės, šie srautai tampa autentišku natūraliu „oro kondicionieriumi”. Sausas oras, geras vėdinimas ir prieškalnės klimatas lengvina mėsos laikymą ir net gerina jos kokybę. Keltų gentys tai labai vertino. Jos buvo didžiausi kiaulienos pirkėjai ir pirmieji žmonės, panaudoję druską jos išsaugojimui, jie taip pat pirmieji suprato, kad unikalus klimatas ir tinkamas oras yra pagrindinės ir būtinos kumpio gaminimo sudedamosios dalys.
Viduramžiais San Daniele miestas priklausė Aquileia Vyskupijai, jame buvo vyskupo vasaros rezidencija. Plėsdamas savo feodalines galias, vyskupas rinkdavo mokesčius kumpiais. “Prosciutto di San Daniele” buvo pateikiamas ant stalo Trento Taryboje ir buvo labai įvertintas princų bei valdovų. Yra dokumentai patvirtinantys, kad septynioliktame šimtmetyje kumpiai buvo pristatyti Vengrijos karaliui, kartu su kumpiais keliavo ir veterinariniai sertifikatai, sudaryti Venecijos Respublikos veterinarų. “Prosciutto di San Daniele” gamyba ženkliai išaugo praeito šimtmečio pradžioje. Kumpis tapo mėgstamu delikatesu daugybei žmonių. Prosciutto di San Daniele yra termiškai neapdorotas, vytintas kumpis.
Savitos formos kumpio mėsa yra ryškiai rausvos spalvos. Kumpiai turi ryškų aromatą, yra salsvo ir švelnaus skonio ir nepamirštamo, ilgai išliekančio poskonio. Vytinimas trunka 12-16 mėnesių. Kumpiams naudojamos tik sertifikuotuose ūkiuose, kur griežtai laikomasi nustatytų šėrimo ir laikymo standartų, veisiamos kiaulės. Ruošiant kumpius naudojamas vienintelis ingridientas – jūros druska, kurios kiekis negali viršyti 6 procentų.